Dėl Bažnyčios plėtros Misūryje ir vyskupo Edvardo Partridžo perkėlimo ten iškilo poreikis pašaukti kitą vyskupą Ohajuje. 1831 m. gruodžio 4 d. pranašas Džozefas Smitas gavo tris apreiškimus, kurie yra Doktrinos ir Sandorų 72 skyriuje. Tuose apreiškimuose atskleistas Njuelo K. Vitnio pašaukimas tapti nauju vyskupu Ohajuje, atskleistos kai kurios vyskupo Vitnio pareigos ir duoti nurodymai dėl rinkimosi Sionėje. 1832 metais duotame apreiškime, kuris užrašytas Doktrinos ir Sandorų 73 skyriuje, yra Viešpaties nurodymai Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui vėl imtis Biblijos vertimo darbo. Apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 74 skyriuje, buvo gautas 1830 m., prieš Bažnyčios įkūrimą. Jame Viešpats paaiškina 1 Korintiečiams 7:14, Raštų eilutę, kuria daugelis rėmėsi pateisindami kūdikių krikštą.
Paklauskite mokinių, kuriuos Bažnyčios pašaukimus jie mano esant labai sunkius.
Ar kada esate gavę kokį nors pašaukimą arba jūsų buvo paprašyta padaryti ką nors sunkaus Bažnyčioje ir jautėtės nepajėgūs arba netinkantys tai atlikti? Jeigu taip, kodėl?
Paprašykite mokinių tyliai išnagrinėti Doktrinos ir Sandorų 72:1–2 ir rasti, kokio pašaukimo reikėjo Bažnyčioje. (Jums gali tekti paaiškinti, kad frazė „šioje Viešpaties vynuogyno dalyje“ reiškia Ohają.)
Kokio pašaukimo reikėjo Ohajuje?
Kad padėtumėte mokiniams suprasti, kodėl Ohajuje reikėjo naujo vyskupo, paprašykite jų prisiminti, kas buvo pašauktas pirmuoju vyskupu Bažnyčioje (Edvardas Partridžas; žr. DS 41:9). Paaiškinkite, kad, Bažnyčiai plečiantis Misūryje ir vyskupui Partridžui persikėlus į Independensą Misūrio valstijoje (maždaug už 1600 kilometrų nuo Kirtlando), Viešpats pareiškė, kad Ohajuje reikia naujo vyskupo. Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 72:3–6. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti frazių, kurios paaiškina, kodėl šventiesiems Ohajuje reikėjo vyskupo.
Kodėl, pasak 3 ir 5 eilučių, šventiesiems Ohajuje reikėjo vyskupo? (Kad jie būtų atsakingi vyskupui už savo prievaizdavimus.)
Kuo tai panašu į mūsų atsakingumą vyskupui arba skyriaus prezidentui šiais laikais?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 72:7–8. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir rasti, kas buvo pašauktas naujuoju vyskupu Ohajuje ir kas jį išrinkto į tą pašaukimą.
Kas buvo pašauktas naujuoju vyskupu Ohajuje?
Kas išrinkto Njuelą K. Vitnį naujuoju vyskupu?
Kokią doktriną sužinome iš 8 eilutės apie pašaukimus tarnauti Viešpaties Bažnyčioje? (Mokinių atsakymuose turėtų atsispindėti tokia doktrina: Pašaukimai tarnauti Jėzaus Kristaus Bažnyčioje kyla iš Gelbėtojo.)
Paprašykite mokinių pagalvoti, kaip jie jaustųsi, jeigu būtų pašaukti atlikti sunkų pašaukimą Bažnyčioje. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti šią istoriją, kurią papasakojo Njuelo K. Vitnio anūkas vyresnysis Orsonas F. Vitnis iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo. Likusių mokinių paprašykite pasiklausyti, kaip brolis Vitnis jautėsi, kai buvo pašauktas vyskupu, ir ką sužinojo apie tai, iš kur kilo jo pašaukimas.
Paveikslėlis
Vyresnysis Orsonas F. Vitnis
„Mintis imtis šių svarbių pareigų (vyskupo pareigybės) beveik viršijo tai, ką [Njuelas K. Vitnis] galėjo ištverti. […] Jis … nepasitikėjo savo sugebėjimais ir [jautėsi] nepajėgus vykdyti tokias aukštas ir šventas pareigas. Suglumęs jis taip kreipėsi į pranašą:
„Broli Džozefai, neįsivaizduoju savęs kaip vyskupo, bet jei tu sakai, kad tokia Viešpaties valia, aš pamėginsiu.“
„Tau nereikia remtis vien mano žodžiu, – švelniai atsakė pranašas, – eik ir pats paklausk Tėvo.“
Njuelas […] nusprendė padaryti, kaip patarė [pranašas]. […] Į jo nuolankią nuoširdžią maldą buvo atsakyta. Nakties tylumoje nuošalioje savo kambario vietoje jis išgirdo balsą iš dangaus: „Tavo stiprybė manyje.“ Tai buvo keli paprasti žodžiai, bet juose buvo didi prasmė. Jo abejonės išsisklaidė kaip rasa brėkštant. Jis iš karto nuėjo pas pranašą, pasakė jam, kad nusiramino ir yra pasiryžęs priimti pašaukimą tarnauti atliekant šias pareigas“ (“The Aaronic Priesthood,” Contributor, Jan. 1885, 126).
Kas padėjo Njuelui K. Vitniui noriai priimti pašaukimą tarnauti vyskupu?
Ko galime pasimokyti iš jo patyrimo? Kas gali padėti mums, kai jausimės netinkantys priimti pašaukimą arba paskyrimą Bažnyčioje?
Kaip supratimas, kad pašaukimai tarnauti Bažnyčioje ateina iš Gelbėtojo, gali padėti jums priimti ir uoliai stengtis vykdyti jūsų pašaukimus?
Galite papasakoti patyrimą, sustiprinusį jūsų liudijimą, kad pašaukimai tarnauti Viešpaties Bažnyčioje ateina iš Jo.
Lentoje užrašykite tokią tiesą: Vyskupai ir skyrių prezidentai tvarko Bažnyčios materialiuosius ir dvasinius reikalus savo apylinkėse ir skyriuose. (Galite paaiškinti, kad materialieji reiškia susiję su materialiniu gyvenimu. Pavyzdžiui, vyskupai ir skyrių prezidentai tvarko Bažnyčios turtą, Bažnyčios lėšas ir vyskupų sandėlių daiktų naudojimą.)
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 72:9–26 paaiškindami, kad šiose eilutėse paaiškinamos kai kurios vyskupo Vitnio pareigos. Paaiškinkite, kad vyskupo pareigos, Viešpaties paaiškintos šiame apreiškime, visų pirma susijusios su vyskupo vaidmeniu galiojant pašventimo įstatymui. Tuo laikotarpiu Bažnyčia nebuvo suskirstyta į apylinkes su kiekvienai apylinkei pirmininkaujančiu vyskupu, kaip yra dabar. Tuo metu buvo tik du vyskupai: vyskupas Vitnis buvo šventųjų Ohajuje vyskupas, o vyskupas Partridžas buvo gyvenusių Misūryje vyskupas.
Viešpats nurodo Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui toliau versti Bibliją
Apibendrinkite Doktrinos ir Sandorų 73:1–2 paaiškindami, jog Viešpats nurodė vyresniesiems, skelbiantiems Evangeliją, kad jie tai tęstų iki kitos konferencijos, kuri bus pravesta po dviejų savaičių. Pranašas Džozefas Smitas ir Sidnis Rigdonas skelbė Evangeliją, prisidėdami prie kovos su klaidinga informacija apie Bažnyčią, pasklidusia dėl išspausdintų Ezros Būto laiškų. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 73:3–4. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, į ką Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui sutelkti dėmesį po konferencijos.
Į ką Viešpats įsakė Džozefui Smitui ir Sidniui Rigdonui sutelkti savo pastangas? Apie kokį „vertimo darbą“ kalbėjo Viešpats? (Biblijos taisymą.)
Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie tarnauja nuolatiniais misionieriais Bažnyčioje. Kalbėdamiesi su viena bažnyčia besidominčia sutuoktinių pora jie sužinojo apie jų sūnų, kuris mirė būdamas vos kelių mėnesių. Tos poros religinis vadovas pasakė jiems, kad vaikas negalės būti danguje, nes mirė nekrikštytas. Abu tėvai labai sielojasi dėl vaiko netekties ir įsitikinimo, kad jų kūdikis neteko išgelbėjimo.
Paprašykite mokinių pagalvoti, ką jie atsakytų esant tokioms aplinkybėms, ir pasakykite jiems, kad jie turės progą atsakyti per pamoką.
Paaiškinkite, kad Doktrinos ir Sandorų 74 skyriuje yra 1 Korintiečiams 7:14 Viešpaties paaiškinimas. Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 74:1 ir apaštalo Pauliaus žodžius iš 1 Korintiečiams 7:14. Praneškite mokiniams, kad šia eilute iš Pirmo laiško korintiečiams buvo remiamasi krikštijant kūdikius. (Taip pat galite paaiškinti, kad žodis netikintis1 eilutėje reiškia žydus, kurie nepriėmė Jėzaus Kristaus Evangelijos. Paulius nesakė, kad žmogų gali išgelbėti jo sutuoktinio teisumas, bet kad vieno iš sutuoktinių atsivertimas gali įnešti į jų šeimą šventinančią įtaką.)
Paprašykite kelių mokinių pakaitomis garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 74:2–6. Likusių mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, kokios problemos kilo apaštalo Pauliaus laikais, kai vienas iš sutuoktinių atsiversdavo į Jėzaus Kristaus Evangeliją, o kitas sutuoktinis toliau laikėsi Mozės įstatymo.
Kokių sunkumų kilo tokiose santuokose? (Sutuoktiniai ginčijosi, ar jų vaikai turėtų būti mokomi tikėti ir laikytis Jėzaus Kristaus Evangelijos ar Mozės įstatymo [žr. 3 eilutę]; vaikai, auklėjami paklusti Mozės įstatymui, augo netikėdami Jėzaus Kristaus Evangelija [žr. 4 eilutę].)
Kaip skirtingi religiniai įsitikinimai santuokoje paveikia pačią šeimą?
Paaiškinkite, kad Jėzaus Kristaus Apmokėjimas išpildė Mozės įstatymą ir apipjaustymo nebereikėjo. Tačiau žydai, kurie laikėsi Mozės įstatymo, tikėjo, kad neapipjaustyti berniukai buvo nešvarūs. Tas įsitikinimas kėlė problemas šeimose, kuriose vienas iš gimdytojų tikėjo Jėzaus Kristaus Evangelija, o kitas tikėjo Mozės įstatymu. Panašūs konfliktai dėl religinių įsitikinimų ir įpročių gali kilti šiais laikais šeimose, kuriose vienas iš sutuoktinių yra Bažnyčios narys, o kitas – ne.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 74:7. Kitų mokinių paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti, ko Viešpats mokė apie mažus vaikus.
Ko Viešpats mokė apie mažus vaikus? (Mokiniai gali pasakyti kitais žodžiais, bet jų atsakymuose turėtų atsispindėti tokia mintis: Maži vaikai yra pašventinti per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Galite pasiūlyti mokiniams šią doktriną pasižymėti Raštuose.)
Remdamiesi tuo, ką sužinojote apie mažų vaikų išgelbėjimą iš Doktrinos ir Sandorų 74:7 bei Moronio 8:8–12, ko mokytumėte tą sutuoktinių porą, kuri manė, kad jų miręs vaikas negalės būti danguje?
Paprašykite vienos ar dviejų porų paaiškinti, ko jie mokytų. Baikite liudijimu apie Gelbėtojo Apmokėjimo galią išpirkti mažus vaikus.
Vyskupas Edvardas Partridžas buvo pašauktas pirmuoju Bažnyčios vyskupu. Vyskupas Njuelas K. Vitnis veikė vadovaujamas vyskupo Partridžo. Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas paaiškino:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas Fildingas Smitas
„Vyskupas Kirtlande [Njuelas K. Vitnis] turėjo perduoti vyskupui Sionėje [Edvardui Partridžui] prievaizdavimų ataskaitas, kad ten nuolatos būtų saugomi duomenys. Njuelas K. Vitnis buvo pašauktas tarnauti vyskupu, kad vykdytų šias pareigas. Jis turėjo prižiūrėti Viešpaties sandėlį Kirtlande, priimti lėšas toje vynuogyno dalyje ir vyresniųjų ataskaitas, kaip buvo įsakyta; rūpintis poreikiais tų, kurie turi mokėti už tai, ką gauna, tiek, kiek jie išgali mokėti. Gautos lėšos turėjo būti pašvęstos bažnyčios labui, „vargšams ir beturčiams“. Jei buvo negalinčių mokėti, turėjo būti sudaroma ataskaita „ir perduota Sionės vyskupui, kuris apmokės skolą iš to, ką Viešpats įdės į jo rankas“ (Church History and Modern Revelation, 2 vols. [1953], 1:270). (Taip pat žr. Doctrine and Covenants Student Manual, 2nd ed. [Church Educational System manual, 2001], 152–53.)
Ne visi bendruomenės nariai Ohajuje laikėsi pašventimo įstatymo. Jo bandė laikytis Kolzvilio šventieji Tompsone, Ohajo valst., tačiau jiems to nepavyko padaryti dėl įvairių veiksnių, tarp jų Lemano Koplio atsisakymo leisti Kolzvilio šventiesiems gyventi jo ūkyje (žr. DS 54). Tačiau vis dar buvo laikomasi pašventimo įstatymo principų ir praktikos. Kai kurie nariai veikė kaip prievaizdai ir buvo įkurtas sandėlis, kad būtų rūpinamasi vargšais ir beturčiais, o taip pat ir Bažnyčios materialiaisiais poreikiais. Vyskupas Njuelas K. Vitnis turėjo prižiūrėti ir tvarkyti tuos pašventimo įstatymo reikalus kartu su kitais materialiaisiais Bažnyčios Ohajuje reikalais. Į tai įėjo pareigos tvarkyti Bažnyčios turtą tame regione.
Viena pagrindinių vyskupo Vitnio pareigų buvo padėti rūpintis vargšais ir beturčiais. Jis tai darė paskirstydamas maistą, duotą narių, kurie vesdavo „pasninko susirinkimus“ norėdami parūpinti maisto beturčiams. Atlikdamas pašaukimą vyskupas Vitnis vadovavosi savo, kaip verslininko, įgūdžiais ir Bažnyčios labui bei kitų žmonių gerovei paaukojo nemažai savo materialiųjų išteklių. Jis ištikimai tarnavo eidamas vyskupo pareigas iki savo gyvenimo pabaigos – maždaug 19 metų laikotarpį, per kurį jis taip pat tarnavo Bažnyčios pirmininkaujančiu vyskupu, eidamas pareigas, kurias iš pradžių vykdė Edvardas Partridžas.
Po 1831 m. lapkričio mėn. konferencijos Hairame, Ohajo valst., šeši vyrai buvo pašaukti pašvęsti savo laiką ir pastangas ir tvarkyti Bažnyčios leidinių, tarp jų Raštų, leidimą, spausdinimą ir paskirstymą (žr. DS 70:3–4). Ta vyrų grupė, kurią sudarė Džozefas Smitas, Martinas Harisas, Oliveris Kauderis, Džonas Vitmeris, Sidnis Rigdonas ir Viljamas V. Felpsas, buvo žinoma kaip Leidybos firma. Viešpats įgaliojo tuos vyrus prašyti vyskupo pagalbos (žr. DS 72:20), siekiant, kad pats leidybos verslas galiausiai sukurtų pakankamai pajamų jį finansuoti. Leidybos firmos nariai turėjo būti remiami iš verslo pajamų, o atliekamas pelnas – pašvęstas ir grąžintas į Viešpaties sandėlį (žr. DS 70:5–8). Nors Leidybos firma ir negyvavo ilgiau nei vos kelerius metus, ji padarė didelę įtaką pasauliui išleisdama Įsakymų Knygą ir jos įpėdinę Doktriną ir Sandoras, o taip pat Bažnyčios laikraščius, tokius kaip Evening and the Morning Star. (Žr. Documents, Volume 2: July 1831–January 1833, vol. 2 of the Documents series of The Joseph Smith Papers [2013], xxv–xxvi.)
Vyresnysis Ričardas G. Skotas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo patarė, kaip elgtis su tradicijomis arba papročiais, kurie yra priešingi Jėzaus Kristaus Evangelijai:
Paveikslėlis
Vyresnysis Ričardas G. Skotas
„Etninio, kultūrinio ar tautinio paveldo pripažinimas gali būti labai naudingas, tačiau tai taip pat gali įtvirtinti tokius gyvenimo modelius, kuriuos pasišventę pastarųjų dienų šventieji turėtų atidėti į šalį. […]
[Prezidentas Hovardas V. Hanteris sakė]: „Siūlau aukščiausią prioritetą skirti jūsų narystei Jėzaus Kristaus Bažnyčioje. Visa, ko iš jūsų prašo kiti, ar tai būtų jūsų šeima, artimieji, jūsų kultūrinis paveldas ar paveldėtos tradicijos, matuokite pagal Gelbėtojo mokymus. Tai, ką pastebėsite skiriantis nuo tų mokymų, atidėkite į šalį ir to nesiimkite. Tai neatneš jums laimės“ (“Counsel to Students and Faculty,” Church College of New Zealand, 12 Nov. 1990)“ (“Removing Barriers to Happiness,” Ensign, May 1998, 85).