Doktrinos ir Sandorų 136 skyriuje užrašytą apreiškimą Brigamas Jangas gavo 1847 m. sausį Vinter Kvoterse, Nebraskos valstijoje. Šioje pamokoje nagrinėjami Doktrinos ir Sandorų 136:19–42 užrašyti Viešpaties nurodymai šventiesiems, kaip darbuotis drauge ir gauti Jo apsaugą keliaujant į vakarus.
Viešpats duoda nurodymus šventiesiems, kaip jie turėtų elgtis keliaudami
Pradėkite pamoką užduodami tokius klausimus:
Kur jums tenka bendrauti su kitomis žmonių grupėmis? (Galimi atsakymai: šeimoje, kunigijos kvorumuose ir merginų klasėse, sporto komandose ir darbe.)
Kokius žinote darbo su kitais žmonėmis teigiamus aspektus?
Paaiškinkite, kad kai 1846 m. pradžioje šventieji buvo priversti išvykti iš Navū ir pradėti kelionę į vakarus, daugelis buvo nepasiruošę keliauti. Šventieji iš pradžių buvo išsibarstę daugelio kilometrų spinduliu, o tai menkino jų galimybes padėti vienas kitam. Maždaug po metų Vinter Kvoterse Brigamo Jango gautame apreiškime Viešpats nurodė šventiesiems susiburti, kad jie toliau keliaudami galėtų vieni kitiems padėti.
Paprašykite mokinių tyliai peržvelgti Doktrinos ir Sandorų 136:2, 8–10 ir papasakoti, kaip Viešpats nurodė šventiesiems padėti vienas kitam.
Pabrėžkite, kad nors darbas grupėmis leidžia mums padėti kitiems, jis taip pat gali pateikti iššūkių.
Kokius iš savo patirties žinote grupinio darbo iššūkius?
Suskirstykite mokinius poromis. Paprašykite kiekvienos poros kartu perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:19–27. Paprašykite jų ieškoti, ką Viešpats nurodė, šventiesiems kartu keliaujant ir dirbant. Skirkite mokiniams pakankamai laiko, po to užduokite šiuos klausimus:
Kokius randate nurodymus, galėjusius padėti šventiesiems kartu keliauti ir dirbti? Kaip manote, kodėl toks nurodymas buvo būtinas?
Kaip galite pritaikyti šį nurodymą bendraudami ir dirbdami su kitais žmonėmis?
Kokios pasekmės laukia žmonių, kurie nepaklus šiam patarimui?
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:23–24. Paprašykite mokinių sekti skaitomą tekstą. Jums gali tekti paaiškinti, kodėl Viešpats nurodė šventiesiems „liautis girtav[us]“ netgi po to, kai jie gavo Išminties Žodį. Priminkite jiems, kad Išminties Žodžio šventieji pradėjo laikytis laipsniškai. Kada buvo gautas apreiškimas, užrašytas Doktrinos ir Sandorų 136 skyriuje, pastarųjų dienų šventiesiems nebuvo draudžiama vartoti visų alkoholinių gėrimų taip, kaip tai draudžiama mums dabar.
Koks, remiantis 24 eilute, turėtų būti mūsų žodžių poveikis kitiems žmonėms? (Mokiniai turėtų atpažinti tokią tiesą: Mūsų žodžiai turėtų ugdyti kitus. Jums gali reikėti paaiškinti, kad žodis „ugdyti“ reiškia kažką dvasiškai arba emociškai stiprinti.)
Kaip manote, kodėl buvo svarbu, kad keliaudami kartu šventieji vartotų ugdančius žodžius?
Kokioje situacijoje matėte, kaip kas nors vartojo kitą žmogų ugdančius žodžius?
Paprašykite mokinių pagalvoti, ką jie galėtų pasakyti, kad ugdytų aplinkinius žmones.
Pakvieskite du mokinius perskaityti šiuos pasakojimus apie šventųjų potyrius keliaujant. Mokinių paprašykite pagalvoti, koks buvo tų ištikimų šventųjų charakteris.
Merė Ana Veston Mauhan rašė:
„Buvome sušaukti, kad palaidotume du mūsų grupės narius, kurie mirė šį rytą nuo choleros, – vyrą, vardu Braunas, ir vieną vaiką. Stovykloje yra daugiau sergančių. Visą dieną matėme Plato upę. Nukeliavome 24 kilometrus ir įkūrėme stovyklą Solt Kryke. Netrukus atėjo dar keli mūsų grupės nariai nešdamiesi dar vieną mirusį vaiką. Jie palaidojo jį temstant upės krante. Yra daugiau sergančių. Labai liūdna, kad pakeliui turime laidoti savo draugus. Lauke labai karšta“ (Mary Ann Weston Maughan journal, 3 vols., June 21, 1850, 2:1, Family History Library, Salt Lake City; rašyba ir skyryba taisyta).
Klarisa Jang Spenser (Brigamo Jango duktė) rašė:
„Vienas iš mūsų tėvo, kaip vadovo, išskirtinių bruožų buvo būdas, kaip jis rūpinosi materialiąja ir visuomenine savo žmonių gerove, kartu patardamas jiems dėl dvasinių poreikių. Didžiojoje kelionėje per lygumas, kada visi, išskyrus pačius silpniausius, pėsti ėjo didžią kelio dalį, jeigu oro sąlygos leisdavo, šventieji susirinkdavo aplink laužą į vakarines pramogas. Buvo dainuojamos dainos, smuikininkai grodavo, o vyrai ir moterys pamiršdavo nueitų 24 kilometrų sukeltą nuovargį arba plynus tyrlaukius ir kartu šokdavo kadrilį. Tokiu būdu jis pakeldavo dvasią“ (with Mabel Harmer, One Who Was Valiant [1940], 162).
Kaip, remdamiesi šiais pasakojimais, apibūdintumėte tuos ištikimus pionierius?
Paklauskite mokinių, koks patarimas glūdi šiose eilutėse. Kai mokiniai papasakos, ką rado, lentoje užrašykite tokias tiesas: Jeigu esame laimingi, turime šlovinti Dangiškąjį Tėvą ir Jam dėkoti. Jeigu esame liūdni, turime melstis, kad mūsų sielos galėtų džiūgauti.
Kaip, jūsų manymu, tie principai padėjo šventiesiems keliaujant?
Kaip šie principai galėtų padėti mums šiais laikais?
Paprašykite mokinių prisiminti, kada Dangiškasis Tėvas atsakė į jų maldas padėdamas jiems būti laimingiems. Pakvieskite kelis mokinius pasidalyti savo patirtimi.
Paskatinkite mokinius šlovinti Viešpatį ir dėkoti Jam, kada jie laimingi, ir melsti pagalbos, kada jie liūdni.
Viešpats patikina šventuosius ir pataria jiems būti uoliems laikantis Jo įsakymų
Priminkite mokiniams, kad šventieji ištvėrė didžius išmėginimus ir žinojo, kad tolimesnė kelionė taip pat bus didelis iššūkis.
Kaip manote, kas padėjo šventiesiems likti ištikimiems, net tokiomis sunkiomis sąlygomis?
Padalykite mokinius į dvi grupes. Pakvieskite pirmos grupės mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:30–33. Pakvieskite antros grupės mokinius perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:34–40. Abiejų grupių mokinių paprašykite ieškoti principų, kurie būtų galėję padrąsinti šventuosius.
Skyrę pakankamai laiko, abiejų grupių mokinių paprašykite papasakoti, ką rado. Lentoje surašykite jų atsakymus. Jų atsakymuose galimi ir tokie principai bei doktrinos:
Neturėtume bijoti savo priešų, nes jie yra Viešpaties rankose.
Mūsų išmėginimai gali mus paruošti, kad gautume šlovę, kurią Dievas yra mums numatęs.
Jeigu nusižeminsime ir šauksimės Dievo, Dvasia mus apšvies.
Jeigu ištikimai laikysimės visų Viešpaties mums duotų žodžių, vieną dieną regėsime Jo šlovę.
Viešpats duoda mums Savo žodį per Savo pranašus.
Viešpats gali išvaduoti mus iš mūsų priešų.
Kaip, jūsų manymu, tie principai padėjo šventiesiems likti ištikimiems?
Kaip šie principai gali padėti mums likti ištikimiems, kai patys patirsime sunkumus?
Pasiūlykite mokiniams greitai peržvelgti lentoje užrašytus principus. Paprašykite jų apsvarstyti bendrą žinią, kurią, jų manymu, šventieji sužinojo. Paprašykite mokinių pasakyti savo atsakymus. Mokiniai gali nurodyti daugybę variantų, tačiau padėkite jiems suprasti, kad Viešpats patikino šventuosius, kad viskas bus gerai.
Paprašykite kurio nors mokinio garsiai perskaityti Doktrinos ir Sandorų 136:41–42. Likusiųjų paprašykite sekti skaitomą tekstą ir ieškoti kitų Viešpaties patikinimų ir patarimų.
Kaip Viešpaties žinia 41 eilutėje galėtų patikinti šventuosius?
Ką sužinome iš 42 eilutėje užrašyto Viešpaties įsakymo? (Mokiniams atsakius, lentoje užrašykite tokį principą: Jeigu ištikimai laikysimės Viešpaties įsakymų, mūsų neištiks Viešpaties teismai, mūsų tikėjimas bus stiprus ir priešai mūsų neįveiks.)
Kaip šis principas galėjo padėti šventiesiems keliaujant? Kaip jis gali padėti mums?
Paaiškinkite, kad šventieji pakluso Viešpaties įsakymams. 1847 m. balandžio 5 d. pirmoji pionierių grupė išvyko iš Vinter Kvoterso. Jie nukeliavo daugiau nei 1609 kilometrus ir 1847 m. liepą atvyko į Druskos Ežero slėnį. 1847 m. liepos 24 d. prezidentas Brigamas Jangas įžengė į slėnį ir gavo patvirtinimą, kad šventieji rado savo naujuosius namus. Tuo metu jis važiavo Vilfordo Vudrafo vežime, nes sirgo karštine.
Pakvieskite kurį nors mokinį garsiai perskaityti prezidento Vilfordo Vudrafo pasakojimą, kaip Brigamas Jangas apžvelgė Druskos Ežero slėnį:
Paveikslėlis
Prezidentas Vilfordas Vudrafas
„Kai […] pamatėme visą slėnį, apsukau savo vežimą atviru šonu į vakarus, tada iš lovos atsikėlęs prezidentas Jangas apžiūrėjo tą kraštą. Žvelgdamas į prieš mus atsivėrusį vaizdą jis kelias minutes pasinėrė į regėjimą. Šį slėnį jis jau buvo anksčiau matęs regėjime, o dabar jis matė būsimą Sionės ir Izraelio šlovę. […] Regėjimui pasibaigus jis pasakė: „Pakanka. Tai ta vieta. Važiuokite pirmyn“ (Teachings of Presidents of the Church: Wilford Woodruff [2004], 146).
Kodėl Brigamui Jangui ir šventiesiems buvo svarbu gauti patvirtinimą, kad Druskos Ežero slėnis buvo ta vieta, kur jie turėjo įsikurti?
Baikite pamoką pakviesdami mokinius stengtis laikytis visų įsakymų ir klausytis Viešpaties patikinimo savo gyvenime.
Kai kurie šventųjų pionieriai vartojo tai, ką draudžia Išminties Žodis, t. y. alkoholį ir tabaką. Viešpats ne iš karto davė Išminties Žodį šventiesiems kaip įsakymą (žr. DS 89:2). Prezidentas Džozefas F. Smitas aiškino:
Paveikslėlis
Prezidentas Džozefas F. Smitas
„Jeigu [Išminties Žodis] būtų duotas kaip įsakymas, visi, pripratę prie tų žalingų dalykų, būtų pasmerkti; todėl Viešpats buvo gailestingas ir prieš įpareigodamas juos įstatymu, suteikė jiems progą tai įveikti“ (iš Conference Report, Oct. 1913, 14).
Atsižvelgdami į tai neturėtume teisti kai kurių pirmųjų Bažnyčios vadovų ir narių, kurie vartojo tai, ką draudė Išminties Žodis. Ankstyvosios Bažnyčios istorijoje vadovai kvietė šventuosius tvirčiau laikytis Išminties Žodžio. 1851 m. rugsėjį visuotinėje konferencijoje Brigamas Jangas pakvietė narius oficialiai įsipareigoti negerti arbatos, kavos, viskio, nevartoti tabako ir „viso to, kas minima Išminties Žodyje“ (žr. “Minutes of the General Conference,” Millennial Star, Feb. 1, 1852, 35). 1919 metais Pirmoji Prezidentūra, prezidentui Heberiui Dž. Grantui vadovaujant, Išminties Žodžio laikymąsi įtraukė į reikalavimų šventyklos rekomendacijai gauti sąrašą (žr. James R. Clark, comp., Messages of the First Presidency of The Church of Jesus Christ of Latter-day Saints, 6 vols. [1965–75], 5:163). Šiais laikais Išminties Žodis išlieka svarbus įstatymas ir jo turi būti laikomasi norint pasikrikštyti, lankytis šventykloje, tarnauti misijoje ir atlikti kitą garbingą tarnystę Bažnyčioje.
Prezidentui Brigamui Jangui esant Vinter Kvoterse sapne pasirodė Džozefas Smitas ir pasakė:
Paveikslėlis
Prezidentas Brigamas Jangas
„Pasakyk žmonėms, kad būtų nuolankūs ir ištikimi ir būtinai išlaikytų Viešpaties Dvasią, ir ji juos ves teisingu keliu. Kad būtų atidūs ir nenusigręžtų nuo tylaus, ramaus balso; jis mokys jus, ką daryti ir kur eiti; jis atneš karalystės vaisius. Pasakyk broliams atverti širdis įtikinimui, kad būtų pasiruošę priimti Dvasią, kai Ji pas juos ateis. Jie galės atskirti Viešpaties Dvasią nuo visų kitų dvasių – Ji šnabždės ramybę ir džiaugsmą jų sieloms; Ji atims iš jų širdžių visą blogį, neapykantą ir neklusnumą, ir jie trokš daryti vien tiktai gera, įgyvendinti teisumą ir statyti Dievo karalystę. Pasakyk broliams, kad jeigu jie vadovausis Viešpaties Dvasia, eis teisingu keliu. Būtinai pasakyk žmonėms, kad išlaikytų Viešpaties Dvasią; ir jei jie tai padarys, jie bus taip suburti, kaip prieš jiems ateinant į žemę juos subūrė mūsų Tėvas danguje. […]
Pasakyk žmonėms, kad būtinai išlaikytų Viešpaties Dvasią ir ja vadovautųsi, ir ji teisingai juos ves“ (iš Manuscript History of Brigham Young, 1846–1847, comp. Elden J. Watson [1971], 529–30).
Kitą kartą, prieš šventiesiems išvykstant iš Navū, prezidentui Jangui regėjime pasirodė pranašas Džozefas Smitas ir parodė jam, kur Druskos Ežero slėnyje įkurti bendruomenę. Dvylikos Apaštalų Kvorumo prezidentas Džordžas A. Smitas taip pasakojo:
Paveikslėlis
Prezidentas Džordžas A. Smitas
„Jis regėjo Džozefą Smitą, kuris parodė jam kalną, dabar vadinamą Vėliavos viršukalne, truputį šiauriau Solt Leik Sičio, ir ten, ant tos viršukalnės, nusileido vėliava, o Džozefas pasakė: „Statykite ten, kur nukris vėliava, ir jūs klestėsite ir patirsite taiką“ (“Historical Discourse,” Deseret News, Jun. 30, 1869, 248).